Pats žodis „meditacija“ dažnam kelia asocijaciją su Budizmu, joga, filmuose matytais kovų menų mokytojais, kai kam su hipiais, bet ne su medicinos ar psichologijos mokslais. Jeigu žmogus būna girdėjęs apie relaksaciją, tai meditaciją psichologiniame kontekste linkęs priskirti tai pačiai – atsipalaidavimo technikų kategorijai. Kai aš kalbu apie dėmesingumo meditaciją (tai ne visai tobulas anglų kalbos žodžio „mindfulness“ vertimas, kol nesuieškotas tobulas) kalbu apie dėmesio koncentravimo praktikas.
Mindfulness meditaciją į mediciną, psichologiją bei psichoterapiją atnešė vienas Masačiusetso universiteto mokslų daktaras Jon Kabat Zinn. Pats Jon Kabat Zinn studijavo molekulinę biologiją, o mindfulness pradėjo praktikuoti apie 1966 metus, kai meditacija domėjosi tik visokie hipiai, bet ne mokslininkai. 1979 metais įkūrė streso valdymo kliniką, o ieškodamas gerų būdų stresui suvaldyti ėmė taikyti budistinę meditaciją be paties budizmo.
Dabar dėmesingumo (mindfulness) meditacija yra pagrįstas moksliniais tyrimais metodas, apie kurio naudą mokslas gauna vis daugiau duomenų. Sukurta ne viena meditacija pagrįsta programa: streso valdymo, svorio balansavimui, valgymo sutrikimams, priklausomybėms, depresijai gydyti, ilgalaikio kartotinio skausmo mažinimui ir kt.
Paprastai tariant dėmesingumo meditacija – sąmoningas dėmesio nukreipimas į kokį nors objektą. Dėmesingai medituojant svarbu būti dabarties akimirkoje, čia ir dabar, daiktų ar reiškinių nevertinant, o priimant juos tokius kokie jie yra. Tokios meditacijos metu mokomasi visiškai susitelkti ir išlikti budriu. Priešingybė dėmesingumui – kai veikiame tarsi „auto pilotu“. Tokio „auto piloto“ pavyzdys gali būti, kai pvz., žmogus vairuoja automobilį iš darbo namo. Kelias jam gerai pažįstamas, pastaruoju jis keliauja jau daug metų kasdien, ir važiuoja automatiškai, visai nekreipdamas dėmesio nei į kelią, nei į kelio ženklus…ir staiga jį sustabdo pareigūnas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes ką tik pastatytas naujas kelio ženklas, kurio vairuotojas nepastebėjo.
Kartais toks „auto pilotas“ mums naudingas, tačiau kartais gali atnešti žalos. Pvz., jei automatiškai valgysime, nepastebėsime, kad suvalgome per daug, nepajusime pirmųjų sotumo ženklų; jei atostogų metu būsime susitelkę į darbą, nepailsėsime. Galiausiai, remiantis moksliniais tyrimais, žmonės, kurie susitelkia į tai ką veikia tą akimirką, jaučia daugiau pasitenkinimo, nei nuolat mintimis „išskridę“.
Nuolat daugėja įrodymų, kad dėmesingumo praktikos įtakoja tas funkcijas dėl kurių gerėja dėmesio koncentracija, darbinė atmintis, emocijų reguliacija, o taip pat ir kitų reakcijų valdymas (pvz., persivalgymo, atidėliojimo ir kt.). Meditacijos praktikos skatina vadinamojo „naujoko proto“ vystymąsi, kai kiekviena patirtis matoma naujai.
Apie mindfulness šiuo metu galima rasti tikrai nemažai informacijos nuo mokslinių straipsnių iki mindfulness televizijos. Šiame bloge taip pat bus nemažai įrašų apie mindfulness meditacijos naudą, būdus ir taikymą kasdieniame gyvenime.