Praeitą savaitę rašiau apie emocinio bei fizinio alkio požymius, o šiandien noriu emocinį valgymą pristatyti konkrečiau. Paprastai žmonės linkę valgyti apimti kokios nors emocijos, pastarosios dažnai iki galo neįsisąmonina ar bent jau sau neįvardina. Viena iš emocijų, kurių kartais nepastebime – nuobodulys. Jei valgote tuomet, kai apima nuobodulys, turbūt ne sykį pastebėjote, kad nors pavalgėte, bet nuobodulys niekur nedingo. Valgymas bandant išsklaidyti nuobodulį priskiriamas emocinio valgymo kategorijai. Tokiu būdu susiformuoja ydingas ratas (apima nuobodulys tada pavalgote, kadangi nuobodulys nedingo, ieškote ką suvalgyti dar ir t. t.).
Greta biologinių poreikių tokių, kaip maistas, vanduo, miegas, tinkama temperatūra, žmogus turi įgimtą naujos stimuliacijos poreikį, kuris subjektyviai pasireiškia smalsumu ir susidomėjimu įvairiais dalykais. Jei nieko naujo aplinkoje nevyksta, mus pasidaro nuobodu. Nereikėtų ignoruoti ir to fakto, kad dauguma žmonių patekę į aplinką, kur daug naujovių, išgyvena būseną vadinamą stresu. Stresas ir yra reikalingas, kad galėtumėme įveikti užduotis, kurias gauname iš aplinkos. Jei mūsų manymu užduotis viršija mūsų resursus, mes išgyvename stiprų stresą, jei manome, kad resursų užduotį įveikti užteks, išgyvename iššūkio būseną. Beje, stresas kai kuriems žmonėms taip pat gali iššaukti persivalgymo (ar nuolatinio valgymo) reakciją, bet apie tai kitame blogo įraše.
Vadinasi, jei išgyvename nuobodulį, mūms gyvenime truksta mus dominančių naujovių, todėl valgymas čia nepadės.
Michelle May knygoje „Eat What You Love, Love What You Eat“ pateikia patarimų, kaip įveikti nuododulį, su keletu iš jų galite susipažinti ir Jūs.
- • Paimkite popieriaus lapą ir sudarykite aktyvios veiklos sąrašą pagal toliau esančius patarimus. Naudokite smegenų šturmo metodą, kai surašote visas idėjas, ką galėtumėte daryti priklausomai nuo vyraujančios nuotaikos ar situacijos.
- • Užrašykite visai paprastas ir gerokai sudėtingesnes idėjas, trumpai trunkančias bei ilgai trunkančias veiklas.
- • Būtinai nurodykite ir keletą idėjų, kurios reikalauja įrangos ar pasirengimo.
- • Turėkite skirtingų idėjų, kurias įgyvendintumėte namuose, darbe ir kt.
- • Naudokitės vaizduote. Ant stalo turėkite keletą žaislų, kuriais galėtumėte žaisti ir jaustumėtės lyg valgytumėte (pvz., kokį nors galvosūkį).
- • Rinkitės veiklą, kuri jums būtų maloni, arba bent jau nekeltų nemalonumo. Jei renkatės nevalgyti, alternatyva turi būti pakankamai patraukli.
- • Rinkitės veiklą nesuderinamą su valgymu. Tai bet kuri veikla, reikalaujanti viso Jūsų dėmesio, taip pat svarbu, kad rankos būtų užimtos. Pvz., sudėtinga būtų groti pianinu ar siūti ir tuo pačiu metu valgyti.
- • Kai jau pasirinksite, ką norite veikti, kad išsklaidytumėte nuobodulį, priemones turėkite visai greta, po ranka. Pvz., jei nusprendėte medituoti, galite turėti šalia įrašą bei ausinuką, knygą apie meditaciją.
- • Turėkite „nukreipiančių reikmenų“ namuose ar darbo vietoje: mėgstamų knygų, galvosūkių, dėlionių ir kažko, kas Jums įdomu.
- • Įkurkite vietą namuose ir darbe, kur nebūtų jokių maisto produktų. Vieta turėtų būti patogi ir nekelti asociacijų su maitinimusi. Pažadėkite sau toje vietoje niekada nevalgyti (nebent išgerti vandens ar kavos, arbatos be cukraus). Tokioje vietoje galėsite būti tuomet, kai apims noras sušlamšti kokį nors gardėsį.
- • Pažadėkite sau, kad apėmus norui suvalgyti ką nors „skanaus“, „sūraus“, „saldaus“ nukreipsite savo dėmesį į kitus dalykus.
- • Pabandykite apėmus norui valgyti dėmesį nukreipti trumpam, kelioms minutėms. Pvz., sakyti sau „dėlionę dėliosiu 10 min. ir jei vis dar norėsiu valgyti, tuomet pavalgysiu.“ Ilgainiui pastebėsite, kad galite atidėti valgymą.