Būna dienų lyg tyčia, kai esami tiek fiziniai, tiek emociniai resursai atrodo išsekę ir atrodo, kad jų nebeužteks darbo užduotims atlikti, terminams įvykdyti. Mokslininkas R. S. Lazarus būseną, kai aplinkos užduotys viršija turimus resursus vadina stresu. Svarbu pabrėžti, jog mums tik gali taip atrodyti, kad resursų uždaviniams spręsti turime per mažai. Minėto autoriaus moksliniai tyrimai grindžia, mūsų subjektyvaus įvertinimo svarbą. Juk keli žmonės toje pačioje darbinėje situacijoje gali jaustis visiškai skirtingai. Kas vienam stresas, kitam iššūkis.
Jei patiriate stresą
- Keiskite, ką galite pakeisti. Pats logiškiausias būdas būtų pagausinti esamus resursus (pvz., išmokti darbe reikalingų naujų įgūdžių) arba sumažinti aplinkos reikalavimus (susirasti lengvesnį darbą, paprašyti viršininko, kad sumažintų darbo krūvį).
- Keiskite savo vertinimą. Kadangi patiriamam stresui itin svarbus mūsų subjektyvus vertinimas, gali būti, jog klystame manydami, kad nesusitvarkysime su užduotimi. Todėl verta užduoti sau klausimą „kur įrodymai, kad užduoties nepajėgsiu įvykdyti?“
- Užduokite sau klausimų. „Kokią reikšmę turės ateityje tai, kad neatliksiu užduoties?“, „Ar prisiminsiu tai po metų?“
- Nuolat praktikuokite dėmesingumo meditaciją. Ed Halliwell, mindfulness meditacijų mokytojas siūlo praktikuoti dėmesingumo meditacijas tiesiog darbe. Visų pirma, nurims ir Jūsų protas ir kūnas. Juk dėmesingai medituojant būname čia ir dabar, esamoje akimirkoje, o jos niekaip nevertiname. Net ir po trumpos meditacijos lengviau pamatome tai, kas aplink mus, viską imame matyti „naujoko protu“, iš platesnės perspektyvos.
- Dėmesingumo meditacijos pagerina mūsų gebėjimą susitelkti ties darbo užduotimis, mažiau blaškytis bei neproduktyviai mąstyti (man nepavyks; kodėl man visada tenka tokios sudėtingos užduotys?; kaip nutiko, kad ėmiausi šio darbo?; koks neprasmingas projektas ir t.t.). Taigi, kai visa ką matome aiškiau, skaidriau iššauga mūsų kūrybiškumas bei įžvalgumas.
- Žinoma, kad ilgalaikį teigiamą dėmesingumo praktikų efektą pajusite tuomet, kai ilgai ir sistemingai treniruositės.
- Sveikai gyvenkite. Kūną nuo psichikos galime atskirti tik teoriškai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aktyvūs, sveikai besimaitinantys, paisantys dienos režimo žmonės rečiau patiria stresą ir yra ramesni.
- Išbandykite trumpus dėmesingumo pratimus. Pajutę, kad jau labai sunku, galime susitelkti ir stebėti kvėpavimą vienoje kūno vietoje, pvz., šnervėse. Dėmesingai kvėpuoti reiškia stebėti kaip tą darome. Kvėpavimas turi likti natūralus. Tokia dėmesinga praktika gali tęstis nuo 3 iki 30 minučių.
- Stebėkite save. Todėl, kai intensyviai dirbate karts nuo karto savęs paklauskite „kokios mintys sukasi mano galvoje?“ „kas dedasi mano kūne, ką jaučiu?“ Nes tik pastebėjus, kaip dabar jaučiatės, galima sau padėti.